- vėjavaikiškumas
- vėjavaikiškùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; ŠT121 → vėjavaikiškas: Iš tėvo greičiausiai nė nedrįso prašyti pinigų tokiam reikalui, nes, aišku, žmogus tai būtų palaikęs vėjavaikiškumu rš. Atrodo, kad čia nekiltų klausimo dėl Kazio Binkio tariamojo vėjavaikiškumo LKXIV497. Svarbu rimtumas, ne vėjavaikiškumas A.Vencl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
